© www.nzidinys.lt (2011, Nr. 3)

Trys metaforos apie internetinæ þiniasklaidà

TOMAS VAISETA

Turbût ið karto reikia perspëti, kad straipsnyje nebus kalbama apie anoniminius interneto svetainiø komentatorius. Paklausite – kaip ðitaip? Juk tai pirmoji asociacija, ateinanti á galvà paminëjus interneto portalus. Bûtent dël to. Internetinës þiniasklaidos paraðtëse iðv(i)eðëjusi erdvë ir jos veikëjai tapo pagrindiniu vieðøjø diskusijø apie lietuviðkàjá internetà objektu, uþgoþusiu ir internetinæ þurnalistikà, ir portalus kaip informacijos priemonæ. Simptomiðka, kad iðleistoje knygoje apie alternatyvias vieðàsias erdves¹ daug dëmesio skiriama anoniminiams komentatoriams, taèiau neturime panaðios studijos apie paèià internetinæ þiniasklaidà, nors jos susikûrimas ir plëtra buvo conditio sine qua non komentavimo galimybei atsirasti. Be abejo, komentatoriø urvan ásmukæ skaitytojai patenka á tokià iðkreiptø veidrodþiø karalystæ, kad nejuèiomis ima màstyti ne tiek apie lietuviðkos þiniasklaidos funkcionavimà ir þurnalistikos bûklæ, kiek apie bendresnius socialinius ir kultûrinius tapatybës klausimus: kas jie? ar tai mes? kiek mes? kodël mes tokie? ir etc. Bandymai devalvuoti jø reikðmæ argumentu, kad anoniminiai komentatoriai vidutiniðkai tesudaro apie 5% visø tekstà skaièiusiøjø, beveik nieko neátikina: kaip raðë Fiodoras Dostojevskis, tu gali ir Amerikà bûti atradæs, bet jei ant tavo nosies uþaugo karpa, tai visi matys tik jà, ir nieko daugiau. Tad þvilgsnius sutraukusi karpa nuskriaudë internetinæ þiniasklaidà tuo, kad per 7 ar 8 pastaruosius metus þiniasklaidos rinkoje ásitvirtinusi ir kitø teritorijà uzurpuojanti informacijos priemonë vis dar lieka menkai apmàstyta², turint galvoje ne tik jos kiekybinius ir kokybinius turinio tyrimus, bet ir funkcionavimo principus ir savybes. Apie tai ir pamëginsime pakalbëti, pasitelkdami tris metaforas.

Pratarmei: apie revoliucijà

Internetinë þiniasklaida kaip jokia kita pasiduoda ávairiems matavimams (galima net pajuokauti, kad kol kas nepavyksta uþfiksuoti tik skaitytojo þvilgsnio judesio po ekranà krypties (tai tik laiko klausimas!)), taèiau ávertinti jos vietà mûsø þiniasklaidos rinkoje vis dar keblu. Populiariausio naujienø portalo skaitytojø skaièius pagal tam tikrus matmenis perkopia ir 1 mln.³, o apklausos rodo, kad beveik septyni ið deðimties suaugusiø Lietuvos gyventojø paskutiniaisiais metais naudojosi internetu, du treèdaliai namø ûkiø turi interneto prieigà. Tai reikðtø, kad átakos prasme vienintelis rimtas konkurentas internetui lieka televizija. Taèiau vienas itin pragmatiðkas rodiklis verèia neskubëti ðios átakos absoliutinti: 2010 m. 7,7% reklamos rinkos lëðø teko internetui ir pagal tai jis aplenkë tik lauko reklamà, vidaus reklamà ir reklamà kine⁴. Kitaip tariant, visos tradicinës masinës informavimo priemonës, pirmiausia televizija ir laikraðèiai, vis dar pasiglemþia liûto dalá. Ar tokie duomenys atspindi tikràjà internetinës þiniasklaidos vertæ, ar veikiau tik reklamos agentûrø ir reklamdaviø inertiðkumà, sunku atsakyti. Bet faktas, kad pernai interneto reklamos rinka pagal jai skiriamas lëðas ûgtelëjo daugiausia (net 25%), perða mintá, kad interneto vertinimas pagaliau pasiekë lûþá, o retoriniame lygmenyje ir Lietuvoje jau kelerius metus skambanèios kalbos apie e-proverþá pamaþu pavirs realiai uþdirbamais pinigais.

Pasaulyje ðis e-proverþis interneto adorantus varo ið proto nuo tos akimirkos, kai tinklas ið vidinio þengë pirmuosius þingsnius á visuotinybæ. Já lydi ditirambai apie mentaliteto kaità, moderniøjø (jø poþiûriø – jau tradiciniø) socialiniø struktûrø griûtá, kasdienybës iðkeitimà á virtualybæ, privatumo nykimà, tikrosios demokratijos ásigalëjimà ir daugelis kitø dalykø, kurie turëtø reikðti e-revoliucijà ir homo virtualicus uþgimimà⁵. Sàvoka „revoliucija“ èia suprantama tiesiogiðkiausia prasme, net gaubiama mileneriðkos dvasios, pavyzdþiui: „Mes þengiame á savimonës ir pasitikëjimo savimi iðlaisvinimo erà. Mums nebereikia skaitytis su pripaþintomis vertybëmis ir nusistovëjusia tvarka darant savo pasirinkimus ir kuriant savo gyvenimà. Šiandien vis labiau pasitikime intuicija, veikiame pasikliaudami instinktais ir asmeniniais ásitikinimais. Supratome, kad minios, kai panaudojamas jø kolektyvinis intelektas, daþnai yra protingesnës ir iðmintingesnës nei pats geriausias ekspertas“⁶. Arba kitas pasaþas ið tos paèios knygos: „Atrodo, Apreiðkimo knyga gali bûti akinantis reginys, kai sprogs virtualiame kibernetinës amþinybës danguje. Jeigu amþinybë yra virtuali erdvë, galbût mirtis panaði á mûsø sielø iðsiuntimà ir iðëjimà per virtualø dangø á amþinà gyvenimà“⁷. Revoliucijos vëliavneðiu pasiskelbia kiekvieno bent ið pradþiø didelio susidomëjimo ir populiarumo susilaukusio projekto kûrëjas. Tai ypaè bûdinga laikotarpiui iki vadinamojo dot-com burbulo sprogimo (2000), taèiau sëkmingai eskaluojama ir dabar⁸. Tikëjimà interneto revoliuciniu uþtaisu taip pat kursto politiniai ávykiai: ávykiai Irane 2009 m. vasarà vadinti „Twitter revoliucija“⁹, Wikileaks nutekintas JAV diplomatø susiraðinëjimas laikomas Tuniso revoliucijos katalizatoriumi¹⁰, o JAV þurnalas Time uþ nuopelnus konsoliduojant protesto akcijas Egipte pirmà vietà ðiø metø átakingiausiø pasaulio þmoniø sàraðe skyrë Google darbuotojui, marketingo specialistui Waeliui Ghonimui¹¹. Nors skeptiðkø reakcijø á ðá entuziazmà, þinoma, taip pat randasi¹².

Vis dëlto gyvenimiðki pavyzdþiai liudija, kad socialiniø normø kaita, jeigu ir vyksta, tai toli graþu ne taip dirbtinai, nuspëjamai ir utilitariðkai, kaip to norëtø e-revoliucionieriai. Vienas intensyviausiai formuojamø mitø skelbia apie þmonijos persikraustymà á virtualiàjà tikrovæ. Ið tiesø pasaulyje rastume begalæ þmoniø, kurie, uþuot iðgyvenæ tikrovës rûpesèius ir atsakomybæ, bëga á simuliuojamø malonumø kupinà virtualybæ. Amerikoje, Suomijoje ar Olandijoje pasikartojantys kruvini iðpuoliai, kai á mokyklà ar prekybos centrà ásiverþæs nelaimëlis iðþudo nekaltus þmones, o po to internetinëje erdvëje aptinkami jø testamentai, bylojo apie rimtas ðios prieðprieðos grësmes. Taèiau neaiðku, kodël virtualybës entuziastai tokiu atveju vis tiek linkæ pabrëþti neatðaukiamà þmonijos virtualëjimà, o ne ðio proceso svetimumà þmogaus prigimèiai. Stebëdami mûsø artimøjø, draugø ir paþástamø sëdëjimà internete, nuolat atnaujinamus Facebook profilius, degantá þaliàjá Skype debesëlá ar Gmail lempelæ, sunkiai galime atsispirti e-orakulø pranaðystëms. Galbût jie teisûs, taèiau kol kas aiðku viena – radikalus ir staigus þmogaus gyvenimo perkëlimas á virtualybæ nepavyko, nors ávairiausiø pilotiniø bandymø bûta. Pavyzdys – interneto pionieriumi ir vizionieriumi vadinto Josho Harriso biografija¹³. Jis pirmasis suvarë pulkà þmoniø á krûvà ir pavertë juos per internetà stebimais objektais iðtisà parà visose ámanomose privaèiose sferose (áskaitant tualetà ir duðà), o vëliau „Didþiojo brolio“ eksperimentà savo kailiu iðbandë bute kartu su drauge. Nors kai kuriems entuziastams ir dabar atrodo, kad tokie Harriso eksperimentai pramuðë internetui kelià á privaèià þmogaus erdvæ, nereikia pamirðti kitos ðios istorijos pusës: po asmeninio eksperimento Harrisas iðsiskyrë su drauge, susirgo stipria depresija ir iðkeliavo gyventi á Afrikà, kur nuo visø pasislëpë ir paslëpë savo privatumà. Dabartiniai socialiniai tinklai, kaip antai Facebook, pasisëmë know-how ið ðiø eksperimentø, taèiau jie tëra embriono bûsenos, palyginus su tuo, kokiu mastu ir gyliu prasiskverbti á privaèià erdvæ bandë Harriso projektai. Todël Marcui Zuckerbergui tveniðkai galima atsakyti, kad þinios apie privatumo mirtá yra gerokai perdëtos, o deklaracijos apie Facebook svarbà socialiniam gyvenimui tëra rinkodaros triukas ðiai svarbai sukurti. Vis dëlto faktas ir tai, kad daug þmoniø tuo patiki, ir tik­roji revoliucija gali nuo ðio patikëjimo prasidëti.

Pirmoji metafora: bièiø avilys

Pratarmës apie revoliucijà reikëjo atskleisti kontekstui, kuriame funkcionuoja internetinë þiniasklaida. Nors terminas „kontekstas“ ne visai tinkamas, nes internetinës terpës komponentai taip susieti, kad kalbëti apie atskiro kurio nors autonomiðkumà neámanoma. Naujienø portalas savarankiðkai neiðgyventø në dienos, nes interneto vartotojas nebûtinai skuba rinkti jo adresà, jis turi daugybæ kitø interesø ir poreikiø – nuo darbo iki pramogø ir nieko neveikimo (internetinë bend­ruomenë tai besàlygiðkai pripaþinusi svarbiu poreikiu), o jo narðymà pasauliniame tinkle daþnai galima apibûdinti graþiu lietuviðku þodþiu goglinti¹⁴ (juk turbût esate girdëjæ, kaip vienas kitas lietuvis Google taria ne „gûgl“, o „goglë“. Gal ðis „netaisyklingas“ tarimas ið tiesø atspindi interneto naudojimo esmæ?). Tad þiniø svetainës tik dalá savo vartotojø pritraukia tiesiogiai, daug daþniau jie atklysta aplinkkeliais, todël vartotojus galime ásivaizduoti kaip bites, klajojanèias po interneto pievas ir tik bitininko sumanumo dëka jos pasirenka tam tik­rà avilá ir su savimi atsineða tai, ko labiausiai geidþiama – nektarà, t. y. klikà (paspaudimà, nuo angl. click).

Interneto þiniasklaidininkai mëgsta skelbti apie savo universalumà ir novatoriðkumà, taip atkartodami e-revoliucijos retorikà. Siekiama nuolat atsinaujinti ir ásisavinti inovacijas, ádiegti ir vartotojams pasiûlyti pas­kutinius internetinius iðradimus. Savo integralumu ir bekraðèiu lankstumu internetinë þiniasklaida demonstruoja pranaðumà prieð tradicines visuomenës informavimo priemones: laikraðtis – tai tekstas, radijas – tai garsas, televizija – tai vaizdas, internetas – tai summa ir net daugiau (informacija pateikiama tekstu, papildomu fotografijomis ir vaizdo medþiaga, o jeigu reikia, gali bûti prikabintas garso failas), todël vartotojas turëtø susiprasti, kad nebeverta naudotis anomis atgyvenomis, kai gali gauti viskà viename. Posakis „Popierius iðkentës viskà“ nugrimzdo praeitin su XX amþiumi. XXI a. turi savàjá kankiná – internetà. Tai turbût aiðkiausiai patiria redaktoriai, ið laikraðèio perëjæ dirbti á interneto portalà. Laikraðtis visuomet galëjo pateikti daugiau ir iðsamesniø naujienø nei televizijos ar radijo þiniø laida, taèiau internetas ðiuos plotus iðplëtë iki begalybës (riboja turbût tik sveikas protas), nuorodø tinklas rûpima tema vartotojà gali vedþioti po informacijos labirintus iki smulkiausiø detaliø, naujienos paskelbimo greitis nustelbia klaidos tikimybæ¹⁵ – internete jà bet kada gali pataisyti ar iðtrinti, o sugaiðto laiko nesugràþinsi (iðskridusios bitutës – taip pat), tad á naujienø portalus, net paèius solidþiausius, lengvai prasmunka informacijos, kurios be didesniø svarstymø lieka uþ tradicinës þiniasklaidos borto (todël vieniems internetinë þurnalistika atrodo demokratiðkesnë ir pilietiðkesnë, kitiems – bulvariðkesnë).

Taèiau ðis pasipûtëliðkas pranaðumas slepia internetinës þiniasklaidos bejëgystæ paties interneto plët­ros ir ypaè web2.0¹⁶ kûrybiðkumo atþvilgiu. Net didieji pasaulio þiniø tinklalapiai retai tampa internetiniø iðradimø pionieriais, geriausiu atveju, jeigu turi gerà uoslæ, spëja greitai perimti kitø sumanymus ir taip prisidëti prie jø populiarinimo. Bet paprastai naujienø portalai tik pasinaudoja kitø ádirbiu, mëgina pasivyti nuolat kintanèias inovacijas: socialiniai tinklai, paieðkos sistemos, nuorodø, vaizdø ir nuotraukø dalijimosi svetainës, tinklaraðèiai (blogai), forumai, asmeninës ir paþinèiø svetainës, e-parduotuvës ir mainø portalai yra gëlynai, kuriuose dûzgia bitës, visiðkai nesirûpindamos, kur suneð savo derliø, todël naujienø portalø redaktoriams reikia sukti galvas, kokiais takais jas privilioti á savo avilá. Jie nepaiso fakto, kad Facebook, Wikipedia (WikiLeaks) ar populiarus tinklaraðtis¹⁷ rimtai konkuruoja kaip alternatyvus informacijos ðaltinis ar bent dël vartotojo tinkle praleidþiamo laiko¹⁸, ir pasikliaudami bièiø labilumu noriai integruoja dalinimosi nuorodomis sistemas á savo tinklalapius. Pats konservatyviausias bûdas privilioti bitæ – kità bitæ paskatinti nusiøsti elektroniniu paðtu nuorodà á jam patikusá tekstà. Pats populiariausias – pasidalyti nuorodomis per socialinius tinklus ir tinklaraðèius. Taèiau pasauliniame tinkle egzistuoja net saviti bièiø skrydþiø dispeèeriai, t. y. interneto svetainës, kurios pagal populiarumà ir (ar) asmenines preferencijas sudaro nuolat kintanèius nuorodø sàraðus (pvz., StumbleUpon, Digg, Delicious, UpNews.in), á kuriuos „prakiðti“ savo nuorodas norëtø kiekviena svetainë. Pavyzdþiui, naujienø portalas 15min.lt prie kiekvieno teksto siûlo pasirinkti apie 350 skirtingø variantø, kaip bûtø galima pasidalyti skelbiama informacija (kiek ið jø pavyktø realiai pasinaudoti – kitas klausimas).

XX a. pirmoje pusëje raðydamas apie laikraðèius Walteris Benjaminas pastebëjo, kad në vienas skaitytojas negauna informacijos, kurià jis galëtø papasakoti kitam „kaip savo“¹⁹. Nesigilindami, kà turëjo galvoje pats Benjaminas, galëtume interpretuoti, kad ðios galimybës papasakoti „savo patirtá“ stokà internetas mëgina kompensuoti su kaupu. Moderniosios, bet ir vis labiau paprastinamos technologijos (fotografuojantys ir filmuojantys telefonai, neðiojami kompiuteriai, bevielis internetas) iðplëtë þmoniø galimybes uþfiksuoti „savo patirtis“ ávairiausiose vietose ir netikëèiausiu laiku, o demokratiðkas ir kiekvienam draugiðkas internetas skatina kuo intensyviau dalytis, todël socialiniai tinklai ir nuotraukø ar vaizdo svetainës kupinos banalybiø, naujienø portalø redakcijos þino, kad ne tik po ðkvalo ar kruðos þmonës atsiøs savo kieme uþfiksuotus gamtos stichijos padarinius, bet ir po pirmojo sniego, prasiskleidusiø pavasario þiedø, per didþiàsias ðventes, laisvadienius ir pan. sulauks lavinos trivialiø mëgëjiðkø vaizdeliø su lyriðkais apraðymais. Kita vertus, vaizdo svetainë Youtube mirgëte mirga nuo asmeniniø privaèiose erdvëse buitiðkai filmuotø vaizdø, kurie kitø vartotojø dëmesá patraukia, jei pasiþymi akibrokðtu, atsitiktinumu, netikëtumu, kitoniðkumu, iðskirtinumu, originalumu, taèiau kartu juose per laikà, erdvæ ir kitas aplinkybes lengvai atpaþástama kasdienybë. Tradicinës þiniasklaidos naujienø atrankos kriterijai ðiuos aruodus palieka nuoðalyje, taèiau internete tarpstanti „savø patirèiø“ erdvë sutraukia tokius spieèius bièiø, kad juos ignoruoti naujienø portalams tiesiog neracio­nalu. Konkurencija vël pamirðtama ir prasideda sim­biozë – pavyzdþiui, minëtas Youtube siûlo kiekvieno vaizdo áraðo kodà, kurá ásiraðæ á savo sistemà, portalai gali rodyti jos klipà. Bitë, apie tai në nenutuokdama, suneða savo nektarà ið karto á du avilius – ir naujienø portalui, per kurá þiûri vaizdo áraðà, ir paèiam Youtube, ið kurio pasiskolintas kodas. Vartotojui tai galima pateikti kaip inovatyvià paslaugà, taèiau ji reiðkia, kad naujienø portalai dël lankytojø skaièiaus prisiima tradicinei þurnalistikai nebûdingas funkcijas (kam tai rûpi?).

Lietuviðkos þiniø svetainës ieðko ir kitø bûdø, kaip vartotojø „savas patirtis“ sumaiðyti á medø. lrytas.lt vis dar kliaujasi konservatyvia laikraðtinio formato rubrika „Laiðkai redaktoriui“, delfi.lt prisidengia kilniu vardu „Pilietis“, 15min.lt be uþuolankø ragina „Ákrauk“. Kiekvienas ðiø pavadinimø atskleidþia bent dalá rubrikos paskirties, taèiau në kiek ne maþiau ir uþmaskuoja siekiná, kad á naujienø portalus bitës kartu su nektaru (unikaliu apsilankymu, kliku) suneðtø ir papildomus traukos faktorius – vieno vartotojo straipsnis, nuotraukos ar vaizdo áraðas reiðkia ir jo pasidalijimà „sava patirtimi“, ir kvietimà kitiems analogiðkai dalytis savàja. Kartais tai vis dar galima suprasti kaip klasikiná laiðkà redaktoriui (tekstu iðsakoma nuomonë, rûpestis, pastabos, nepasitenkinimas), daþniau laukiama ið vartotojø ádomiø ar svarbiø þiniø (tekstiniu ar dar labiau vaizdiniu pavidalu), kurios átelpa á tradicinius naujienos atrankos rëmus (vartotojas tada gali bûti pavadintas pilietiðku), bet ið principo linkstama leisti dëti kà nori (tik krauk), nes vartotojo apsilankymas, kaip minëta, savaime yra vertybë, o kuo jø daugiau atskris, tuo didesnë tikimybë, kad tarp ákrautos informacijos pasitaikys netikëta, kitoniðka, originali medþiaga, paskatinsianti ir kitas bites (pvz., nuorodø takais) atlëkti bûtent á tà avilá.

Antroji metafora: traukiniø stotis

Avilio vidun suplûdusiø bièiø skaitymo (ar veikiau – narðymo) áproèiø ir pasirinkimø dinamikà lemia veiksniai, kuriems nusakyti tinka traukiniø stoties metafora. Ið pirmo þvilgsnio á vienà vietà suguþëjusi milþiniðka anominiø keleiviø minia juda chaotiðkai ir be jokios logikos, taèiau traukiniø stotis funkcionuoja – paskirsto keleivius á jiems reikiamus traukinius, kurie iðveþioja reikiama kryptimi. Interneto vartotojo anonimiðkumo nereikëtø painioti su anoniminiais vadinamø komentatoriø iliuzija, kad anapus kompiuteriø ekranø jie lieka nepaþinti. Kiekvienas interneto vartotojas (tiksliau bûtø teigti – kompiuteris) gali bûti atsektas, taèiau kai interneto prieinamumas pasiekë 60–70%, o populiariausià naujienø svetainæ aplanko daugiau nei 1 mln. unikaliø vartotojø per mënesá, akivaizdu, kad aiðkaus (vienaplanio) vartotojo portreto nutapyti nebeámanoma. Jeigu prieð gerus 8 metus buvo galima kalbëti apie jaunà, aukðtesnájá ar aukðtàjá iðsilavinimà, vidutines ar didesnes pajamas gaunantá miestietá, dabar ðie rodikliai iðblukæ arba visai nustojæ galioti, interneto vartojimo visuotiniðkumà (taigi ir didëjantá anonimiðkumà, kaip maþiau nuspëjamà savybiø rinkiná) augina kompiuterinio raðtingumo didëjimas, interneto prieigos plëtra, kaimo vietoviø suinternetinimas, ryðio kainø maþëjimas ir lankstumas, emigracija ir kt. Savo vartotojà þûtbût siekiantys paþinti portalai (ar reklamos agentûros) vykdo apklausas (pvz., patekus á puslapá iðmetama uþklausa, ar skaitytojas nenorëtø atsakyti á keletà klausimø) arba mëgina orientuotis pagal standartiná ásivaizdavimà, esà rytais prie kavos, o vëliau per pertraukas skaito valdininkai ir kitø profesijø atstovai, dirbantys prie kompiuteriø, po pietø prie jø prisijungia moksleiviai ir studentai, vakare – ieðkantieji rimtesnës informacijos arba prieðingai – atsipalaidavimo. Taèiau net apibrëþæ vartotojø tipologijas, turime pripaþinti, kad interneto vartotojas artëja prie kategorijos visi, todël klausimø akcentai persikelia kitur: ko ieðko internete? kiek laiko tam skiria? kodël ir kaip uþklysta á naujienø portalà? kas patraukia dëmesá?

Naujienø portaluose praktiðkiausias vartotojø srautø matavimo árankis yra skaitomumo skaitiklis – jis parodo, kiek vartotojø paspaudë ant vieno ar kito straipsnio (vaizdo informacijos). Metaforiðkai kalbant, taip suskaièiuojama, kiek á vienà ar kità traukiná sulipa þmoniø ir kuris marðrutas – populiariausias. Kompiuterinës smegenys ne tik sugaudo visus klikus, bet ir pagal paspaudimø tendencijas gali prognozuoti, ar skaitomumas didës, kiek tai truks ir kada ims smigti þemyn (ðia elektronine ir grynai teorine prognoze kai kuriø portalø redaktoriai taip pat naudojasi). Nuo vidinës redakcijos politikos priklauso, kas (tik redaktoriai ar ir þurnalistai) mato ðiuos skaitikliø duomenis, taèiau drásèiau teigti, kad prie tendencijos, kai þurnalistikoje skelbtà visuomenës teisæ þinoti keièia visuomenës noras þinoti, stipriai prisideda ðio skaièiaus nenugalimas psichologinis spaudimas. Jeigu anksèiau redaktoriai dëliodavo naujienø prioritetus remdamiesi vertybëmis ir nuovoka, dabar jie gali tà paèià akimirkà matyti, kiek tai, kas tradiciðkai laikyta svarbu, ið tiesø yra skaitytojui ádomu (tiesa, ðiuo atveju tai reiktø suprasti vien tik kaip klikø uþdarbá). Galima guostis, kad kai kuriuos marðrutus bûtina iðlaikyti, net jei traukiniai vaþinëja pustuðèiai (tai vadinama þurnalistine misija), bet pelnà sukrauna kryptys, kuriomis kursuoja perpildyti vagonai.

Idant á traukiná suliptø kuo daugiau keleiviø, labai padeda skambi marðruto antraðtë. Spaudos þurnalistikoje teksto pavadinimo aðtrumas ar rëksmingumas – ne naujiena, jau klasikiniuose þurnalistikos vadovëliuose tai vadinama spaudos þurnalisto darbo ápakavimu. Taèiau lietuviðkos þiniasklaidos erdvëje palyginæ spaudos tekstø antraðtes (pavadinkime) ikiinternetiniu laikotarpiu ir net tø paèiø autoriø straipsniø pavadinimus dabartiniu periodu, aptiksime radikalizacijà, tarsi apraðytoji interneto revoliucinë dvasia bûtø savaip uþkrëtusi ir e-þurnalistus. Be visø kitø galimø tokio reiðkinio aiðkinimø (lietuviðkosios vieðosios erdvës, dialogo ir polilogo problemos, pasaulinis þurnalistikos lengvëjimas/bulvarëjimas, etc.), tam tikrà vaidmená reikëtø skirti ir ið pirmo þvilgsnio nekaltam techniniam veiksniui – skaitikliui. Internetinës þurnalistikos praktikai kiekvienà dienà patiria, kad tas pats tekstas su ramia, solidþia, esmæ nusakanèia antraðte bus skaitomas þymiai prasèiau nei rëksminga, esmæ iðkreipianèia ar akcentus ant ðalutiniø minèiø sudëliojanèia antraðte. Kas spaudos laikais buvo veikiau nutuokiama (neiðmatuojama), dabar patiriama kasdien – besisukantis skait­liukas psichologiðkai veikia labai efektingai (komerciniu poþiûriu – ir efektyviai). Stiliaus radikalëjimas lydi ne tik antraðtes, bet ir visà turiná. Pirmiausia tai pastebima ne informaciniuose praneðimuose, o autoriniuose apþvalgininkø komentaruose. Kategoriðka, provokuojanti, sàmoningai subjektyvizuota, aðtriomis figûromis aplipdyta nuomonë surinks kur kas daugiau klikø nei svarstyti, diskutuoti, abejoti, þodá pasverti kvieèiantis tekstas. Lietuviðko interneto tauðkëjime revoliucingumu iðsiskiria Andrius Uþkalnis, nors èia pat reikia paþymëti tokio priskyrimo sàlygiðkumà – jo tekstai vis dëlto skatina ne radikalø, o kritiðkà màstymà²⁰ (visaþiniðkumas tëra apsimestinis ir nesunkiai atpaþástamas), ir tuo skiriasi nuo daugelio kitø autoriø, todël apie já èia kalbama tik stiliaus poþiûriu. Vis dëlto gali bûti, kad be interneto Uþkalnis nebûtø tapæs provokacijos ir erzinimo simboliu, sukrovusiu jam populiarumà. Ið jo þurnaliniø straipsniø ir knygø þinome, kad autorius moka raðyti subtiliai, elegantiðkai ir intelektualiai, taèiau iðgarsëjo jis pirmiausia internetiniais paskviliais, skaitytojus áelektrindamas provokuojamu stiliumi. Uþkalnis puikiai iðmano spausdinto popierinio ir internetinio stiliaus skirtumus ir moka sulaipsniuoti áþûlumo lygá skirtinguose þanruose. Didþiuosiuose portaluose publikuojami tekstai, savo retorinëmis figûromis kad ir vedantys ið proto tûkstanèius skaitytojø, tëra þiedeliai palyginti su tuo, kà jis raðo asmeniniame bloge. Štai kaip jis tinklaraðtyje apraðë jaunàjà kartà internete: „Šiaip tai yra, þinoma, verkðlenanèiø debilø susirinkimas, papuoðtas iðsigimusios kalbos – be gramatikos, be skyrybos, be didþiøjø raidþiø, ir pamargintas idiotiðkais sutrumpinimais, liudijanèiais apie raðanèiøjø intelektà, prilygstantá smulkaus grauþiko protui“ ir „Pamaèius jø snukelius, kyla nenumaldomas noras jø atþvilgiu taikyti prievartà. Dauþyti jiems per makaules jø dievinamais baltais Apple Mac kompiuteriais, o paskui paskutiná kartà trinktelti á tarpuragá iPhone’u ir apraizgius baltu iPod’o laidu palikti voliotis prie organinio maisto parduotuvës“²¹. Jeigu skaitytojas staiga prarastø humoro jausmà, tokie pasaþai ávarytø á neviltá. Taèiau tai reiðkia tik viena: jei Leninas norëtø rengti revoliucijà dabar, jam nebereiktø lipti ant baèkos. Kiek­vienas tink­laraðtis yra tokia baèka ir tereikia rëkti kuo garsiau, nes perrëkti tenka tûkstanèius, milijonus kitø baèkaðaukliø. Kita vertus, pastangas gali atpirkti sutrauktos „minios“. Naujienø portaluose galioja ta pati taisyklë, tik santûresne (kol kas?) forma.

Tvarkaraðtis þalia-pilka zonoje

Kaip traukiniø stotyse suprasti ir reguliuoti eismo judëjimà padeda tvarkaraðèiai (laiko sutvarkymas), taip naujienø portalai ir apskritai internetas turi savità laiko logikà, veikianèià þalia–pilka zonoje. Laiko sociologijos poþiûriu, internetinis laikas, kaip ir pats internetas, pirmiausia siejamas su kapitalizmo kultûra (kuriai galima prieðprieðinti ne tik ikimodernius laikus, bet ir socializmo laikಲ). Pagal tai jam priskirtini tokie bruoþai kaip efektyvumas (didesnis naðumas per trumpesná laiko tarpà), progresas ir sparta. Taèiau interneto erdvë formuoja tokius vartotojo áproèius, kad laiko suvokimas taip pat ágauna savitø bruoþø, kurie apie internetiná laikà leidþia kalbëti kaip atskirà reiðkiná. Toks kapitalistinis sublaikas galëtø bûti pavadintas paprasèiausiai virtualiu laiku, t. y. egzistuojantis savarankiðkai nuo mûsø kasdien patiriamo laiko ir galintis pasiþymëti ir intensyvumu (intensyvëjimu)²³, ir prieðingai – sulëtëjimu, laiko ðvaistymu ar laiko stûmimu (prisiminkite goglinti)²⁴, kuris toks prieðingas kapitalizmo dvasiai, iðreikðtai posakiu „laikas – pinigai“. Be abejo, internetinio laiko autonomiðkumo ir savitumo nereikia pervertinti, nors e-revoliucionieriai, kaip visada, vël skubëjo tai daryti. Vadinamuoju dot-com bumo periodu (1995–2000) veisësi ne vienas internetinis projektas, nusitaikæs á laikà. 1998 m. laikrodþiø kompanija Swatch pristatë universalaus internetinio laiko projektà. Be akivaizdaus rinkodarinio triuko – prekës þenklo átvirtinimo, jo kûrëjai turëjo ambicijø pasiþymëti kaip novatoriai. Tai, kad jûs veikiausiai nesate girdëjæ apie BMT (nebent dirbate IT srityje), reiðkia tik tai, kad ir ðis projektas neiðplito tiek, kiek to tikëjosi jo sumanytojai. Universalus Interneto Laikas turëjo panaikinti laiko zonas ir geografiná pasiskirstymà ir buvo paremtas deðimtainës principu (tiesioginës sàsajos su Didþiosios Prancûzijos revoliucijos dalyviø ar bolðevikø bandymais pertvarkyti laikà pagal deðimtainæ sistemà – akivaizdþios). Tradicinis 24 valandø laik­rodis buvo padalytas á 1000 vienetø. Internetinio laiko @000 buvo vidurnaktis, o @500 – vidurdienis pagal Bielo²⁵ meridianà (analogiðkai Grinvièo meridianui). Taèiau projektas neiðplito, ir turbût dël tø paèiø prieþasèiø, kaip ir kiti analogiðki uþmojai – klaidinga tikëtis, kad pamatinës þmogaus gyvenimà tvarkanèios sistemos ir struktûros gali bûti pakeistos dirbtinai ir utilitariðkai, remiantis iliuzija, kad virtualybëje veikia kitoks þmogus.

Taèiau tam tikrus interneto keièiamus mûsø temporalinius áproèius galima pastebëti. Tam nereikia kalbëti apie kraðtutinius pavyzdþius, kai á virtualø gyvenimà ájunkusiems þmonëms iðsitrina áprastinës punktyrinës paros þymos – rytas, pietûs, vakaras, naktis. Kiekvienas, prisiriðæs prie interneto (turi elektroniná paðtà, mëgstamas svetaines, tinklaraðtá, Skype adresà, Face­book profilá, etc.), patenka á zonà, kurià pavadinome þalia–pilka pagal spalvas, internetinëje erdvëje nusakanèias þmogaus pasiekiamumà (pagrindinë skirtis – prisijungæs/atsijungæs, taèiau taip pat – prisijungæs, bet uþsiëmæs; prisijungæs, bet nëra aktyvus; prisijungæs, bet atsisako bendrauti, etc.). Kaip matome, internete laiko ir kontakto bûsenos – sumiðusios, jas sunku atskirti, ir net jei vartotojas nesëdi prie kompiuterio, jis neiðeina ið paèios þalia–pilka zonos. Šis susiplakimas tradicinio laiko suvokimo terminais pasireiðkia kaip iðsitrynusios ribos tarp vieðo (daugiausia – darbinio) ir privataus (laisvalaikio, ðeimos, asmeniniø poreikiø) laiko. Pavyzdþiui, jeigu darbo dienà vienintelis bûdas bendrauti su bièiuliais ne darbo reikalais buvo po darbo arba per pietus, dabar ðios grieþtos ribos panaikintos, nes tik labai grieþti vadovai ar specifinë profesija nulemia, kad negali bûti prieinamas bièiuliams internetu darbo metu ir nugnybti minutæ, pusvalandá ar valandø valandas nedarbiniams pokalbiams (arba kitiems reikalams – asmeniniams finansams susitvarkyti, prekei ásigyti, paþinèiai uþmegzti). Lygiai taip pat darbinis laikas susimaiðo su laisvalaikiu arba pramogomis, nes darbo metu gali ásijungti ir pasiþiûrëti draugø atsiøstà juokingà Youtube vaizdelá, o tingintiems (ar pavargusiems) dirbti internetas suteikia galimybes imituoti darbà (neatsitraukiant nuo kompiuterio)²⁶. Vëlyvas metas paprastai traktuojamas kaip itin privatus, todël eiti pas kà nors á sveèius ar net skambinti yra nemandagu ir tai gali daryti tik labai artimas þmogus. Uþtat virtualioje erdvëje bendravimo galimybes nulemia ne paros metas, o þalios ðviesos uþsidegimas, todël retà trikdytø virtualiai pasibelsti kad ir po vidurnakèio, jei matytø prie Skype ar Gmail vartotojo vardo deganèià þalià lemputæ. Tai, þinoma, ne tik nulemia þinojimas, kad kitas þmogus sëdi prie kompiuterio (jo pasirinkta ikona dar gali nusakyti, kaip ir kiek jis linkæs bendrauti), bet ir paties bendravimo pobûdis (netiesioginis, vienu metu gali bendrauti su keliais þmonëmis, dirbti kitus darbus, atsitraukti ir vël sugráþti). Ið tikro net tai, kad ikonos spalva yra pilka, nebûtinai reiðkia, kad þmogus nepasiekiamas, jis gali bûti pasislëpæs. Kita vertus, ðis pasirinkimas liudija ir tai, kad ir èia dar norima iðlaikyti tam tikrà privatumo galimybæ.

Naujienø portalams visi ðie þalia–pilka zonos veikimo dësniai svarbûs ir kasdien atpaþástami. Kitaip kaip privataus ir vieðo laiko suplakimu tai sunku bûtø paaiðkinti, kodël naujienos (ir anaiptol ne vien rimtosios) skaitomiausios darbo metu (skaitiklis sulëtëja per poilsio dienas, ypaè didþiàsias ðventes, taip pat jø iðvakarëse, dar nepasibaigus formaliai darbo dienai). Laiko poþiûriu tradiciðkai visuomenës informavimo priemonës skirstomos á ryto (laikraðtis), dienos (radijas), vakaro (televizija). Nors internetas vis dar arèiausiai dienos medijos statuso (kaip radijo klausoma viena ausimi, taip naujienø svetainës skaitomos viena akimi), taèiau akivaizdu, kad standartiniuose rëmuose jis neiðsitenka ir siûlo save vienodai intensyviai bet kuriuo paros metu (nuslopsta tik po vidurnakèio ðeðioms valandoms, taèiau bent lietuviðkoje þiniasklaidos rinkoje internetas vienintelis iðlieka budrus, pavyzdþiui, apie dainininko Michaelo Jacksono mirtá bent du portalai praneðë maþdaug 3 val. nakties).

Interneto laiko pajautos pokyèiams suprasti naudinga pasitelkti sociologo Eviataro Zerubavelio bet kuriai situacijai ar ávykiui analizuoti pasiûlytas laikinio profiliaus dimensijas: 1) eiliðkumas, 2) trukmë, 3) laikinë lokacija (kada ávyko) ir 4) pasikartojimo daþnis²⁷.

1) Eiliðkumas þurnalistikoje susietas su svarbumo kriterijumi. Tradiciðkai laikomasi principo, kad svarbiausios þinios pateikiamos pirmos (kad norintys suþinoti tik svarbiausius praneðimus, gaiðtø kuo maþiau laiko). Tai pirmiausia taikoma televizijos ir radijo þiniø laidoms, savaip – ir laikraðèiams. Tuo tarpu interneto portalams – labai sàlyginai. Net jei lyginsime portalo tituliná vaizdà su dienraðèio, pamatysime, kad jis labiau primena ne pirmàjá (angl. frontpage), o skelbimø puslapá: perkrautas, menkiau redaktoriðkai sudëlioti akcentai, informacija gali bûti pateikta ir stambesniu, ir smulkesniu formatu, taèiau ieðkodamas naujienø labiau turi pasikliauti ne iðplanavimu, o atsitiktinumu (nuojauta). Þinoma, svarbiausios naujienos portaluose iðkeliamos á virðø, tik vartotojas, skirtingai nei televizijos vakariniø þiniø þiûrovas ar laikraðèio skaitytojas, ið pateiktø naujienø eiliðkumo suþinos jau ne tos dienos ar pusdienio, o tik tos konkreèios akimirkos, kai jis uþëjo á portalà, svarbiausius ávykius ir publikuotus tekstus²⁸. Tai, kas ið ryto atrodë aktualiausia naujiena, vakarop jau gali bûti nugrimzdusi kaip pasenusi. Kita vertus, siekis sudaryti dinamikos áspûdá verèia portalus nuolat keisti (atðvieþinti) eiliðkumà, nepasiduodant vien ávykiø diktatui. Tai reiðkia, kad per kelias valandas neávykus nieko ið tiesø svarbaus, á pirmàsias pozicijas iðkeliama antraeilë naujiena. Todël tradicinë eiliðkumo funkcija sugriaunama dvejopai – ji nebëra dienos ávykiø santrauka, atsiþvelgianti á vartotojo laiko sugaiðimà, o veikiau tik akimirkai uþfiksuota konvejerio atkarpa, ir ávykio pirmenybæ nulemia ne tik jo svarba, bet ir ávykiø intensyvumo kontekstas.

2) Jeigu tradicinëse visuomenës informavimo priemonëse trukmæ galëtume sieti su dar vienu svarbumo aspektu (kiek vartotojui laiko atima susipaþinti su naujiena – reportaþo ilgis, laikraðèio straipsnio plotas), tai internetinëje þurnalistikoje ði problema ið principo iðnyksta, nes vartotojui nereikia perþiûrëti vieno reportaþo, kad sulauktø kito, o portalo redaktoriai nesuka galvos, kaip padalyti plotà tekstams – kuriai informacijai kiek vietos skirti (kaip laikraðtyje). Uþtat trukmës problema persikelia á kità lygmená – unikalaus vartotojo portale praleistas vidutinis laikas, kuris yra vienas pagrindiniø rodikliø reklamos uþsakovams. Panaðu, kad dauguma naujienø svetainiø laikosi principo, kad ðiai trukmei prailginti reikia trumpinti visas kitas trukmes, pavyzdþiui, kiek laiko sugaiðtama prie vienos naujienos (atrodytø, juo ilgesnis tekstas, juo geriau – ilgiau skaitys, taèiau ið tiesø internetiná skaitytojà didelis tekstas atbaido), kiek ir kaip daþnai keisis naujienos, kiek, kam ir kurioje pozicijoje bus skiriama laiko. Naujienø portalai sukûrë toká tempà, kad prie jo pripratusi dalis vartotojø greitai susierzina, jeigu nepateikiama vis naujø þiniø. Vis dëlto naujienoms skaityti (iðskyrus iðimtinais atvejais) þmonës skiria maþdaug tiek pat laiko, todël portalø redakcijos narðytojø apsilankymo trukmei prailginti iðnaudoja privatø laikà – siûlo þaidimus, pramogas, paþintis.

3) Bet kurio portalo siekiamybë á klausimà Kada ávyko? atsakyti – dabar tebevyksta. Taip kartu su interneto plëtra Lietuvoje atsirado angliðkojo online vertinys realiu laiku. Radijas ir televizija taip pat siekia sukurti ðá áspûdá, taèiau tiesioginës transliacijos vyksta tik per paèius svarbiausius ávykius. Tuo metu interneto portalai nori sukurti áspûdá, kad kuo daugiau ávykiø vyksta realiu laiku, kad jø vartotojui siûloma ne suþinoti apie ávyká, o já iðgyventi kartu. Taip ið pradþiø prie antraðèiø pavadinimø atsirado prieraðas papildyta ar atnaujinta, vëliau – papildyta su konkreèiu laiku, galiausiai pati þinia pateikiama ne kaip galutinis produktas, o kaip nuolat besikurianti realiu laiku (naujesnæ þinios dalá nuo senesnës atskiria laiko þymenys). Bet koks ávykis (nebûtinai labai iðtásæs laike) apraðomas pagal krepðinio ar futbolo rungtyniø principà, kai svarbus kiekvienas judesys, o ne galutinis rezultatas. Iðlepintas vartotojas vis daþniau reikalauja naujienas pateikti èia ir dabar. Ið kai kuriø skaitytojø nepasitenkinimo „pavëlavusia“ ar nepakankamai greitai papildyta naujiena atrodo, kad interneto vartotojas praranda sugebëjimà laukti ir savybæ bûti kantrus.

4) Tradicinëse informavimo priemonëse daug dalykø yra grieþtai periodiðkai sustyguoti – þinios transliuojamos tuo pat metu, apþvalgininkas raðo tà paèià savaitës dienà ir t. t. Šá periodiðkumà palaiko rubrikos, leidþianèios atpaþinti laikà ir vietà. Naujienø portaluose taip pat egzistuoja þiniø paskirstymas pagal rub­rikas. Prisiminus traukiniø stoties metaforà, tai tarsi peronai, kur traukinys atvaþiuoja á tam tikrà vietà tam tikru laiku. Taèiau ið tiesø ið laikraðèio paveldëtas skirstymas padeda tik suvaldyti þiniø srautà, taèiau jø periodiðkumo savybës visai pamirðtos. Net apþvalgininkai tik keliais iðimtinais atvejais interneto portalams raðo grieþtai periodiðkai, daþniausiai jie reaguoja á ávykius, o ne laukia keturiø ar penkiø dienø, kol ateis jø „rubrikos“ diena. Kitaip tariant, realaus laiko siekiamybë sugriovë kruopðèiai kurtà ir palaikytà þurnalistiná ritmà, padëjusá gaivaliðkame pasaulyje bent sàlyginai planuoti.

Treèioji metafora: ligoninës priimamasis

Svarbus neplanuotas ávykis visuomet buvo þurnalistikos ir galvos skausmas, ir dþiaugsmas. Tai tarsi netikëtai atvaþiavæs traukinys, á kurá suplûsta visi tuo metu stotyje lûkuriavæ þmones. Taèiau ið redakcinio darbo pusës já galima nusakyti ir ligoninës priimamojo metafora: naujienø portalai, kaip ir kitos þiniasklaidos priemonës, tuomet skiria jei ne visas, tai labai dideles pajëgas ávykiui nuðviesti, – kai po didelës avarijos ar stichinës nelaimës á ligoninæ pradeda veþti suþeistuosius, savo áprastinius darbus meta gydytojai, seselës, aptarnaujantysis ir techninis personalas, darbas pergrupuojamas, atsisakoma planiniø operacijø, paruoðiamos papildomos lovos ir t. t. Geras tokio ávykio pavyzdys – riauðës prie Seimo 2009 m. sausá. Tuomet ne tik kone visi portalø þurnalistai vienaip ar kitaip nuðvietinëjo ávykius prie parlamento, bet ir techninis personalas turëjo pasirûpinti, kad neuþlûþtø serveriai²⁹.

Ne tik lietuviðkose, bet ir pasaulinëse naujienø svetainëse plika akimi matyti pagrindinë su ligoninës priimamojo metafora susijusi tendencija – pastangos skaitytojams sukurti áspûdá, kad labai svarbiam ávykiui skiriamas iðskirtinis dëmesys. Pagrindinis tokios þinios (þiûrëkite, kiek daug mes prie to dirbame!) perdavimo bûdas yra neáprastai didelë titulinë nuotrauka. Jeigu laikraðèiai tokio grafinio sprendimo imasi tik tikrai iðimtinais atvejais (pastaràjá deðimtmetá visuotinai tai taikyta gal tik per Rugsëjo 11-osios tragedijà), tai naujienø portalai ðio triuko griebiasi vis daþniau, galëtume teigti – netgi rutiniðkai. Èia formato ribos tarp bulvarinës þiniasklaidos ir rimtosios faktiðkai iðnyksta – per visà ekranà iðsiliejusi nuotrauka ir vaitojanti antraðtë dabar pasitinka skaitytojà tiek tabloidinio The Daily Mail internetinëje versijoje, tiek britø visuomeninio transliuotojo BBC naujienø portale (pvz., stichinës nelaimës Japonijoje metu). Sukuriama ypatingø sàlygø atmosfera, kad vartotojas nesuabejotø ávykio reikðmingumu ir bûtinybe nuosekliai sekti jo eigà, taip pat spaustø ne tik ant pagrindinës naujienos, bet pereitø per visà nuorodø labirintà – neðtø klikus per papildomà ir ðalutinæ informacijà. Lietuviðkoje internetiniø svetainiø rinkoje didþiausià grafiná lankstumà ir ligoninës priimamojo entuziazmà ávaldæs portalas 15min.lt. Tituliná vaizdà (vos atsidarius puslapá) gali uþimti vien nuotrauka (nuotraukø koliaþas) ir susijusiø straipsniø sàraðas. Tokio susitelkimo á vienà ávyká kiti portalai nesiima, daþniau apsiriboja specialios rubrikos sukûrimu ir keliø tos paèios tematikos straipsniø iðkëlimu á pagrindines pozicijas.

Su ligoninës priimamojo efektu susijæ dar du þurnalistinio darbo aspektai – ádirbis ir nuomelþis. Tai, kad internetas gali viskà iðkentëti ne tik kokybine, bet ir kiekybine prasme, leidþia internetiniø svetainiø redakcijoms iðsunkti einamas temas, nerizikuojant, kad dël to bus iðstumtos kitos þinios. Jeigu itin svarbus ir tikëtinai labai populiarus ávykis yra numatomas ir suplanuotas (pvz., Didþiosios Britanijos princo Viljamo vestuvës, Europos krepðinio èempionatas, prezidento rinkimai), tai galima kurstyti vartotojo susidomëjimà ir mëginti prisiriðti prie savæs per parengiamàjà informacijà – ávairios detalës ir smulkmenos apie laukiamà ávyká, planai, ketinimai, paþadai, pasiruoðimai, kontekstiniai ir susijæ ávykiai, etc. Kai ávykis nutinka, skaitytojø susidomëjimas pamaþu ima slopti, taèiau ðioje nuokalnëje dar galima iðmelþti nemaþà paspaudimø kieká – vertinimai, komentarai, antraplaniai nutikimai ir veikëjai, poþiûriai ið netikëtø kampø, tæsinys. Koncentracija á ligoninës priimamojo bûsenà net verèia manyti, kad naujienø portalai gyvena laukimo ir iðsipildymo ciklais: temos ádirbis, ávykis, jo nuomelþis. Þinoma, taip schematiðkai darbas nevyksta, nes dauguma svarbiausiø ávykiø iðpuola netikëtai ir staiga, taèiau kas nors nepatingëjæs ir palyginæs pastarøjø dvejø metø didþiausiø ávykiø bangas ir skaitomumo dinamikà, veikiausiai aptiktø jø koreliacijas: portalø skaitomumo ûgtelëjimas daþniausiai bûna susijæs su vienu ar dviem to laikotarpio ávykiais ir tai redakcijas daþnai skatina reikðmingiausiu darbu laikyti ligoninës priimamàjá.

Kai kas galëtø áþiûrëti ir kitokias ligoninës priimamojo sàsajas su lietuviðka þiniasklaida: taðkosi kraujai ir purvai, mirðta þmonës, guli neuþdengti lavonai, vyrauja chaosas, aidi spygsmai ir klyksmai... Bet tai – jau kita tema ir kitos metaforos.